Biksvartur ömurlegur veruleikinn

Viš okkur Ķslendingum blasir hrollkaldur veruleikinn, svišin jörš eftir nokkra grįšuga einstaklinga sem höfšu eingöngu Mammon aš leišarljósi og alla stjórnendur landsins sem höfšu heimsku strśta  aš leišarljósi. Og enginn ber įbyrgš, ekki einn mašur hefur sagt af sér. Žaš er eins og žeir hafa kastaš kjarnorkusprengju į landiš okkar.

Žetta svo sem vitum viš aš hluta og ęrin įstęša til aš fyllast svartsżni.

Hins vegar er žaš bjartsżni sem viš žurfum į aš halda žessa dagana žvķ žaš hjįlpar alls ekki aš sökkva sér ķ feniš.

Žaš er grķšarlega erfitt aš vera bjartsżnn ķ dag vegna fjölmišlanna žvķ ekki er hęgt aš opna blaš, hlusta į śtvarp eša horfa į sjónvarp įn žess aš endalaus bölmóšur fylli hlustirnar. Aušvitaš er žetta veruleikinn, allir vita žaš, en fyrr mį nś rota en daušrota. Tökum dagsljós sem dęmi. Žaš er eins og Žórhallur og co leggi sig ķ lķma viš aš fį į stašinn svartsżnustu einstaklinga sem til eru og er žeim ekkert heilagt ķ žeim efnum. Žau reyna alls stašar fyrir sér, hérlendis sem erlendis. Ķ hvert sinn sem mašur horfir į dómsdagssvip og orš višmęlenda žeirra fżkur sį litli bjartsżnisvottur sem mašur hafši byggt upp į haf śt.

Hvernig getur žaš hjįlpaš Ķslendingum aš heyra endalaust frį ömurlegri framtķš žjóšarinnar ? Hvernig getur žaš hjįlpaš žeim sem geta ekki borgaš reikningana sķna, hafa ekki vinnu lengur o.s.frv. ?

Óréttętiš ķ žjóšfélaginu er óendanlegt, žaš fer ekkert milli mįla.

En, eina sem getur hjįlpaš žeim sem verst hafa oršiš śti er bjartsżnin žvķ meš hana aš vopni er ķ žaš minnsta aušveldara aš lifa ķ gegnum žetta. Ef žaš er nś til örlķtil vonarglęta ķ framtķšinni ķ hugum okkar held ég aš žaš hljóti aš hjįlpa.

Žaš er allt betra en aš feisa biksvartan ömurlegan veruleikann įn vonar. Žaš er ašeins eitt sem getur hrakiš myrkriš į brott og žaš er ljósiš.

Ég er hęttur aš horfa į fréttir.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Sigurveig Eysteins

 Žegar rįšamenn sópa skķtnum undir teppiš og višurkenna ekki aš žar sé skķtur,  žį er mjög erfitt fyrir okkur fólkiš ķ landinu aš horfa fram,  žeir viršast ekki skilja aš svo viš getum fariš aš byggja upp žį žurfa žeir aš fara frį (helst śr landi) Sś umręša er farin ķ gang aš viš veršum aš fara aš horfa fram,  en ekki horfa aftur,  ég ętla rétt aš vona aš žaš gerist ekki,  fyrr en aš bśiš veršur aš moka skķtnum undan teppinu og koma žessu liši frį.  Viš veršum bara aš vera žolinmóš,  og ég er samfęrš um aš žvķ fleiri sem mótmęla,  žvķ fyrr gengur žetta upp og žeir fara frį.  žetta hefur nefnilega allt meš egóiš og hrokan aš gera og aš enda ferilinn meš stęl hjį žessum rįšamönnum, žeir geta bara ekki hugsaš sér aš fara frį meš skottiš milli lappanna. 

Sigurveig Eysteins, 16.1.2009 kl. 01:21

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband